Architektas ANTONIO LUNGHI

Antonio Lunghi yra architektas, dirbantis šeimos versle, kuris klesti jau keletą kartų̃ ir yra susijęs su paminklų ir meno dirbinių restauravimu. Tiksliau, keturios kartos vertėsi šiuo amatu: pirmasis buvo Alfonso Long, kuris gimė Kostanoje ir persikėlė į Santa Maria degli Angeli (Asyžiuje) XX a. pradžioje. Alfonso buvo meistras statybininkas, kuris vadovavo restauratorių komandai, restauruojančiai svarbius meno kūrinius ir paminklus, tokius kaip senoviniai akmeys, įvairūs objektai Montecatini (Toskana) ir Santa Maria degli Angeli Bazilika (Asyžius). Jo sūnus Esmeraldo tęsė šeimos verslą, tačiau patyrė nemažai sunkumų ir dėl ekonominio nuosmukio šeima daugiausiai restauruodavo ūkininkų gyvenamuosius namus Umbrios regiono kaimavietėse. Įmonė „Lunghi Esmeraldo” buvo įsteigta 1939 metais, kai Esmeraldo užmezgė ryšius su Perudžijos Gamybos asociacija. Po karo įmonė vėl suklestėjo ir vadovavo Santa Maria degli Angeli Bazilikos plėtros darbams. Esmeraldo sūnūs – Espartero, Orlando ir Erminio – padėjo tėvui vadovauti įmonei. 1951 m. Orlando įgijo tyrinėtojo specialybę ir tais pačiais metais tapo įmonės techniniu vadovu. Vėliau įmonė užsiiminėjo naujų pastatų statyba (viešbučiai, viešieji pastatai, tokie kaip kino teatrai, pradinės mokyklos, Santa Maria degli Angeli Bazilikos kompleksas). Įmonė taip pat prisidėjo prie pagrindinių veiklų, kurių tikslas buvo restauruoti paminklus, tokius kaip įėjimas į Santa Maria degli Angeli Bazilikos vienuolyną. 1980 m. įmonė vėl pradėjo bendradarbiauti su benediktinais “Porziuncola” vienuoliais: visi kartu tiesė bažnyčios grindinį, statė altorių ir įrenginėjo kriptas. Bendradarbiavimas su vienuoliais nutrūko XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Po kelerių metų Antonio, Espartero sūnus, pradėjo dirbti įmonėje. Dėka Antonio įgytos architekto specialybės, jis tapo techniniu įmonės vadovu.

Pagrindinė įmonės veikla buvo susijusi su restauravimo darbais, kuriuos reikėjo atlikti dėl tuo metu įvykusio žemės drebėjimo. Žemės drebėjimas pridarė nemažai žalos viršutiniam Bazilikos kupolo žibintui. Įmonė restauravo Baziliką, bendradarbiaudama kartu su ponu Menegotto, inžinieriumi iš Romos. Vėliau, 1989 m., įmonė “Lunghi Esmeraldo & Figli S.n.c.” tapo “Lunghi Ltd”. Nauji šeimos nariai pradėjo dirbti įmonėje: Giovanni, Erminio sūnus,  Marco, Orlando sūnus, ir, po kelerių metų Luca, Antonio brolis. 1997 m. Umbrios ir Marche regionuose įvyko siaubingas žemės drebėjimas, kuris padarė itin didelę žalą Pranciškaus Asyžiečio Bazilikai. Bazilikos skliauto ir varpinės sugriuvimas nusinešė 4 žmonių gyvybes. Vietinė valdžia patikėjo įmonei vadovauti restauravimo darbams. Nuo 1997 iki 1999 metų pagrindinis įmonės darbas buvo Pranciškaus Asyžiečio Bazilikos restauravimas, ir šis laikotarpis buvo vainikuotas restauruotos Bazilikos atidarymu. 

Po žemės drebėjimo Antonio perėmė vadovo pareigas ir įmonė vykdė daugybę restauravimo darbų, tokių kaip Šv. Džiuzepės vienuolynas Asyžiuje, Santa  Maria degli Angeli misionierių seserų vienuolynas ir Šv. Andrėjos vienuolynas Asyžiuje. 2007 m. svarbūs radiniai buvo atrasti Asyžiuje, paskatinę susidomėjimą Romos amfiteatro teritorija. Taigi, Antonio pradėjo svarbius struktūrinius restauravimo darbus amfiteatro teritorijoje. Jis taip pat dirbo archeologiniuose kasinėjimuose ir renovavo moterų vienuolyną. Ištirtoje Romos imperijos laikus siekiančioje teritorijoje ir renovuotame moterų vienuolyno pastate buvo įrengtas prabangus viešbutis NUN.

Antonio asmeninė patirtis išsiskiria tuo, jog jis išmano senąsias profesijas, susijusias su architektūra ir statybomis. Tiesą sakant, Antonio veikla yra visiškai kitokia negu šiuolaikinė statybų industrija. Antonio misija yra išlaikyti gamybos pajėgumus, remiantis amatininkų, tokių kaip mūrininkų, grindinių klojėjų, akmens raižytojų, dailidžių, kalvių, ar tokių amatininkų, kurie dirbo statybų įmonėse, bet dėl ekonominio nuosmukio buvo atleisti, įgūdžiais ir kompetencijomis. Antonio įmonė remiasi idėja, kad skirtingų profesijų (kalvis, grindų klojėjas, marmurininkas ir t.t.) integracija yra labai svarbi. Būtent tai privertė Antonio permąstyti visą įmonės koncepciją ir susitelkti ties pagrindiniais elementais, kuriuos modernus pasaulis beveik galutinai sunaikino: būtinai surinkti amatininkus į vieną vietą. Dėl šios priežasties įmonė pasamdė grupelę kalvių, tokių kaip Adelmo Mariani (gimė 1959 m. Asyžiuje, dirbo savo tėvo dirbtuvėje, kur išmoko tradicinių geležies apdirbimo technikų. Tėvo dirbtuvėje jis pilnai dirbo iki 1987 m., o po to pradėjo derinti darbą sandėlyje ir kalvystės įgūdžių gilinimą). 2006 m. Adelmo pradėjo dirbti meistru-kalviu statybų įmonėje Lunghi Ltd. Čia jis užsiima ir suvirinimu, lankstymu, šlifavimu, ir dirba su karštu metalu. Adelmo profesinis profilis yra išskirtinis, nes jis sugeba sujungti skirtingas tradicines apdirbimo technikas ir statybų įmonių poreikius, dirbdamas istorinio ir meninio paveldo bei naujų statybų srityje. Jis surinko grupelę kalvių, atsižvelgdamas į įmonės poreikius. Tiesą sakant, Antonio teigia, kad restauravimo mokslo situacija buvo kritinė ir niekas nesugebėjo pateikti atsakymų į klausimus, liečiančius esmines problemas, tokias kaip paminklų išsaugojimas ir apsaugojimas bei gaminių ir senovinių daiktų vertės suvokimas.

Be nuoširdaus susidomėjimo senosiomis profesijomis ir jų svarba architektūroje ir statybose, Antonio profilis dar išsiskiria ir tuo, jog jis įsipareigoja išlaikyti pusiausvyrą tarp senų žinių ir naujų įrankių. Tiesą sakant, šiandien, naujos technologijos ir įrankiai (CAD programinė įranga, 3D spausdinimas ir pjaustymo lazeriu technologija) gali būti pritaikomi senosioms profesijoms ir tradiciniams darbams, taip praplečiant darbuotojų galimybes šioje srityje ir leidžiant derinti tradicines ir modernias žinias bei technikas. Galbūt šis derinimas gali būti pagrindinis su restauravimu susijusių problemų sprendimo būdas. Restauravimas yra paremtas unikalumu, kiekviena dedalė yra unikali.    

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *