ISTVÁN CSORDÁS – Stogdengys

István’as Csordás’as ir jo komanda dirba ne tik su nendrėmis stogams dengti, bet taip pat su pačiu stogų dengimu. Šis būdas (statyba ir ūkinė veikla) jiems yra gerai pažįstama.

Gyvenimo aprašymas ir darbai

István’o Csordás’o šeima prekiauja nendrių derliumi, dirba su produktų paskirstymu ir nendrinių stogų dengimu Pakodzės (Pakozd) apylinkėse, Fejerio grafystėje (Fejer County), Vengrijoje. Nepaisant savo tėvų profesijos, István’as Csordás’as pats užaugo aplinkoje, kurioje neatsižvelgiant į metų laikus visas gyvenimas siejosi su Velenco ežeru (Lake Velence). Būdamas jaunas jis nenorėjo tęsti tėvų siūlomos profesijos. Jis išmėgino skirtingus darbus, netgi buvo ugniagesių padalinio nariu, kol galiausiai rado savo kelią šeimos versle. Gauta verslo licenzija buvo tik keleto metų senumo, kai 1990 metais įvyko politinės permainos ir tai atvėrė kelią serijai naujų galimybių šioje profesijoje. Jis pradėjo šeimos verslą su savo žmona, paskirstant įvairius nendrių produktus mažmenininkams ir didmenininkams. Tarp namų pardavimų jie taip pat eksportuoja medžiagas ir produktus į kitas Vakarų Europos šalis, pirmiausia į Nyderlandus, Daniją, Belgiją, Vokietiją ir Prancūziją. Be nendrių derliaus nuėmimo, produktų surinkimo ir jų pardavimo, įmonė užsiima ir statybų darbais: nendrinių stogų projektavimu, statymu ir uždengimu, o taip pat kuruoja jų išlaikymą ir atnaujinimą. Jie pastatė daugybę stogų kitose Europos valstybėse, tarp kurių yra Vokietija ir Belgija. Sėkmingiausias periodas tęsėsi iki 1990-ųjų pabaigos, kai ekonominės ir politinės aplinkybės regione pradėjo darytis vis mažiau ir mažiau palankios, be to, dėl globalinio klimato atšilimo vis besikeičiančios natūralios klimato sąlygos apsunkino nendrių auginimą. Kaip bebūtų, šios profesijos tęstinumas niekada nebuvo klausimas, kadangi jų dukra ir žentas jau dirba šeimos versle.

Nendrių ūkio valdymas

Nendrės yra sena statybinė medžiaga, naudojama stogams dengti ar kitoms namo dalims statyti. Jos yra plačiai žinomos visoje Europoje ir taip pat kitose pasaulio dalyse. Teritorijose, kuriose gali augti nendrės, o ypač Vakarų Europos šalyse, dėl neaiškių priežasčių jų kiekis palaipsniui mažėja, nors jos gali efektyviai pagerinti ežerų ir kanalų vandens kokybę, daryti įtaką vandens apsivalymui, sutvirtinti organinės ir kitokių tipų atliekas aplink save. Su nendrėmis susijusi laukinė fauna taip pat nyksta. Nors nendrės plinta labai greitai per vegetacinį dauginimąsį, t.y. per šaknis ir stiebus, jos gali būti lygiai taip pat lengvai išnaikintos, dukart per metus jas išpjovus. Šakniastiebis ar rizomos dalis kaip trąšų saugykla gali nepakelti šios naštos ir pakartotinio pjovimo, kuris gali visiškai nualinti augalą. Ten, kur nendrės yra auginamos, derlius paprastai yra imamas žiemos mėnesiais, produkciją pjaunant einamaisiais metais, kadangi tik tokia produkcija turi vertę industriniams statybos tikslams. Nuimant derlių labai svarbu atkreipti dėmesį ir išvengti pernelyg didelių galimų pažeidimų likusioms nendrių dalims. Nendrių nupjovimas pernelyg žemai vandens gali būti pavojingas, kadangi pakilęs vanduo gali trukdyti šaknims kvėpuoti.  Tokios klaidos gali sukelti didelę žalą kitų metų derliui.

Velenco ežero nendrių kolonijos

Būdamas trečiuoju didžiausiu Vengrijos ežeru, Velenco ežeras su savo vidutiniu 1,5 metro gyliu yra ideali vieta nendrių augimvietėms. Todėl neatsitiktinai 60 procentų vandens paviršiaus iki 1960-ųjų buvo padengtas augalais, o dabar šis rodiklis yra truputį sumažėjęs ir siekia 30–40 procentų.

Šio pelkyno naudojimo prieš šimtus metų įrodymas yra regiono architektūrinis vaizdinys ir artimas ryšys tarp daugelio nendrių kirtėjų šeimų ir ežero. Per šiuos nendrynus Istvan’as Csordas’as dar prieš pradėdamas savo darbą buvo susijęs su šio regiono vandens pasauliu. Aktualūs klausimai, susiję su ežeru – vandens lygio pokyčiai, kylantys iš visų klimato nepastovumų, besikeičianti nendrių, kurios auga čia tarp dviejų derlių, kokybė ir kiekybė bei jų panauda statyboms ar platinimui.

Velenco ežeras yra tarp Vengrijos labiausiai lankomų atostogų kurortų, kuris buvo įkurtas 1970-aisiais. Šiame procese itin reikšmingas faktas, kad šalies sostinė yra visai netoli. Didelės apstatytos teritorijos ir gyvenamosios zonos palaipsniui vis didėja, palikdamos gamtai vis mažiau ir mažiau erdvės. Kita vertus, ežero dugno kasinėjimas, kuris buvo įvykdytas per turizmo reorganizaciją, su naujai pastatytais rezervuarais aplink ežerą ir ežero aprūpinimas vandens atsargomis, gali garantuoti ežero gyvenimo prailginimą. Tai yra iš esmės svarbu, kai mes žinome, jog ežeras visiškai išdžiūdavo vidutiniškai kas 100 metų ir kad paskutinis toks atvejis buvo XIX a. viduryje. Šiame procese nendrės turėjo savo vaidmenį, prisidėdamos prie besitęsiančio vandens lygio smukimo jų gyvenamojoje teritorijoje dėl nendrių išplitimo ir dėl to atsirandančių gausių nuosėdų.

Middle Transdanubia hidrografijos žinyba šiuos visus klausimus tvarko ir turi didžiausią galią, kadangi ji valdo ežerus kaip valstybės nuosavybę, vadovauja plačiųjų vandenų priežiūrai ir planams bei kuruoja skirtingos trukmės planų detalumą ir realizaciją, susijusią su ežeru. Šioje sitemoje nendrinių stogų dengimas ir nendrinių stogų stogdengio profesija traktuojama kaip amžius trunkanti sena tradicija, kuri turi tapti prioritetinė, kalbant apie architektūrinio regiono vaizdinio ypatybes. István’as Csordás’as iš visų dalykų labiausiai jaudinasi dėl vis dažniau pasitaikančio žiemos dingimo. Kaip jis sako, vis dažniau sunkiau sulaukti ilgai trunkančio šaltojo periodo, o tai nepalanku ir ekonominiam derliaus nuėmimui nuo ledo ir nendrėms, kaip statybos medžiagai.

Nuo derliaus nuėmimo iki nendrių produktų

Derliaus ėmimo periodas trunka 5 mėnesius, įprastai nuo lapkričio iki kovo, priklausomai nuo to, kokios yra oro sąlygos: temperatūra, lietus. Kaip ir visuminė, taip ir dalinė Velence ežero nendrių pjūtis tapo beveik neįmanoma, derliaus ėmimo plotas išsidėstęs tarp žuvų kūdrų ir nendrių sklypų, kartais net toliau nei 100 km iki sandėlio Pakodzėje (Pákozd). Derliaus pabaigoje kūgiai, pagaminti iš ryšulių stovi išsisklaidę po visą Northern Transdanubia, laukdami, kada bus transportuoti į sandėlį tolimesniam naudojimui. Šiandien, anksčiau nuimtas derlius yra keičiamas, naudojant skirtingo tipo mašinas. Mechanizacija kirtimo procesą ir apdirbimą padarė žymiai efektyvesnį, kita vertus, šios mašinos negali būti naudojamos kai kuriose teritorijose ir derlius gali būti nuimtas tik tradiciniu būdu. Prieš nuimtam nendrių derliui patenkant į prekybą, svarbus žingsnis yra nendrių klasifikavimas pagal nendrių stiebus, atsižvelgiant į jų kokybę ir skersmenį. Šiomis dienomis, šią rūšiavimo fazę dažniausiai atlieka kviestinė komanda. Dažniausiai tai Balmazújváros, besiribojanti su Hortobágy ganyklomis teritorija, kur romų darbininkai atvyksta atlikti rūšiavimo darbų, reikalaujančių didelio fizinio pasirengimo ir profesinės patirties. Aukščiausios kokybės produkcija pirmiausia eksportuojama į Vakarų Europą, kur mokama geriausia kaina. Kito kokybės lygio derlius naudojamas dengiant stogus, o dar prastesnės kokybės medžiaga naudojama nendrinėms lėkštėms ir tvoroms tverti.

Atrinkimo procedūra dažnai yra vadinama nendrių traukimu, kurio metu yra atrenkamos reikiamos kokybės nendrės. Pabaigus rinkti, medžiaga yra išvaloma nuo šiukšlių ir pašalinių medžiagų, kol pagaliau pasiekia 4 klasę, kuri naudojama atskirai nuo kitų. Nendrių panelės yra draugiška aplinkai statybinė medžiaga su tobulais fiziniais rodmenimis. Jos yra paruošiamos suspaudžiant stiebus tarpusavyje, naudojant dvi virvių juostas. Jų didžiausią vertę sudaro gera termoizoliacija ir mažas svoris. Jos gali būti naudojamos siekiant apšiltinti atviras teritorijas arba kaip pirmasis sienų sluoksnis. Panelės gaminamos 5 centimetrų storio, daugiausiai 1×2 metrų dydžio. Skaičiuojant su 2 centimetrais tinko, šios panelės yra sunkiai deganti medžiaga. Tankiai suausta nendrių tekstūra talpina 120-160 stiebų viename metre. Ritiniai yra 6 metrų ilgio ir 100-200 centimetrų pločio. Jie yra naudojami kaip apsauga prieš saulę ir vėją.

Stogų dengimo nendrėmis technologija

Yra didelis skirtumas tarp paprastos stogų dengimo ir nendrinių stogų dengimo technikos, kadangi 30 centimetrų uždengimas reikalauja spręsti daugybę klausimų: tai ir termoizoliacija, vandens izoliacija bei lietaus poveikis, stogo nuolydžio klausimas, atlaikant jėgas, atsirandančias nuo vėjo ir sniego. Pagrįsdami realia gyvenimo patirtimi, galime pasakyti, kad tik trečdalis viršutinio stogo sluoksnio tiesiogiai susiduria su gamtos jėgomis, kai tuo metu kiti sluoksniai funkcionuoja tik kaip rezervas. Atsižvelgiant į termoizoliaciją, visas storis gali būti pritaikomas vasaros karščiams ir taip pat žiemos šalčiams. Savininkas turi apskaičiuoti reguliarų stogo atnaujinimą, kuris reikalingas tik viršutiniam dešimties centimetrų sluoksniui. Stogas yra labiau atsparus, jei jis pagamintas profesionaliai: ryšuliai yra tinkamai išdėlioti ir pritvirtinti, vėliau suslėgti bei pakartotinai sutvirtinti slegiant.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *