MARGUS PALOLILL – Dailidė

Margus Palolill gimė ir augo pietryčių Estijoje, kurioje yra kultūriškai skirtingas, tradicinis Setomma regionas. Margus studijavo aplinkotyrą Tartu universitete ir jam buvo suteiktas geologijos magistro kvalifikacinis laipsnis. Studijų metu jis susidomėjo pietinėje Estijoje esančiais masyviais moliniais pastatais ir jo pagrindine tyrimų sritimi universitete tapo įvairių molio žaliavų, naudotų statant tradicinius molinius pastatus Setomma regione, sudėties ir charakteristikos tyrimai. Jis taip pat rinko informaciją apie vietinių molinių pastatų stilius ir architektūrą, taip prisidėdamas prie šio unikalaus, bet greitai nykstančio amato supratimo ir konservavimo.

Studijuodamas pastatus iš molio Margus taip pat susidomėjo ir Estijos tradicinių rąstinių namų statybos amatu. Jis pradėjo kaip gontinių stogų pameistrys ir po keleto metų prisijungė prie tradicinius amatus puoselėjančios rąstinių namų statybos kompanijos pavadinimu “Saulerman”, kur išmoko, kaip statyti tradicinius rąstinius namus, ir sužinojo, kaip jie gaminami pramoniniu būdu, t.y. greitai, efektyviai ir orientuotai į pelną. Jis buvo dėkingas už patirtį, tačiau greitai suprato, kad nori sužinoti daugiau apie medieną ir medžio apdirbimo amatą. 2009-2011 m. jis dirbo Räpina sodininkystės mokykloje, kurioje kraštovaizdžio architektūros studentams dėstė rąstinę statybą. 2013 m. jis atidarė nuosavas dailidės dirbtuves ir tuo metu labiau specializavosi į baldų gamybą – jo pagrindiniai gaminiai buvo medinės durys ir langai, vidaus ir lauko baldai.

2005 m. Margus nusipirko seną namą Laosinoje ir pradėjo jį restauruoti norėdamas išsaugoti jo istorinę išvaizdą. Estijai būdinga gyvenamųjų namų architektūra dažniausiai yra paprasta ir kukli, turinti tam tikrą kambarių išsidėstymą, o ornamentika ir dekoracija jai nebūdinga. Taigi išlaikyti istorinę pastato išvaizdą ir jį pritaikyti šiuolaikinės šeimos gyvensenai yra didžiulis iššūkis. Tačiau Margus tiki, kad reikia neskubėti ir po truputį atskleisti šio seno namo istoriją ir charakterį. Jis apklausė buvusį namo savininką, norėdamas gauti daugiau informacijos apie namą. Margus su šeima atsikraustė 2007 m. ir toliau po truputį tęsia renovaciją, norėdamas išlaikyti namo autentiškumą. 2008 m. jis taip pat pasistatė tradicinę dūminę pirtį – tipišką Estijos vietinei architektūrai būdingą pastatą. Dūminė pirtis yra mažas rąstinės statybos pastatas, statomas kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų dėl gaisro rizikos. Dūminių pirčių skaičius sumažėjo dėl ilgo įkaitimo laiko, potencialaus gaisro pavojaus ir šiuolaikinių patogumų trūkumo. Tačiau dabar jos ir vėl atgauna savo populiarumą, ypač po to, kai tradicinė dūminė pirtis buvo įtrauktą į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Dūminė pirtis – tai archajiškos konstrukcijos kaimo pirtis, kurioje tradiciškai kartą per savaitę visa šeima susirenka apvalyti savo kūną ir sielą. Kiekvienoje pirtyje yra didelė krosnis, kuri kūrenama keletą valandų. Pirtis neturi kamino, tad krosnies kūrenimo metu dūmai pasklinda po pirtį ir ją įšildo, papildomos šilumos gaudama nuo krosnies įkaitusių akmenų. Kai pirtis pasiekia reikiamą temperatūrą, dūmai yra išleidžiami per langą, duris ar skylę sienoje. Kai pirtis išvėdinama nuo dūmų, tada žmonės gali įeiti.   

Kiekviena dūminė pirtis turi savo charakterį, kurį geriausiai supranta pirties šeimininkas. Yra tam tikrų papročių ir tikėjimų, susijusių su pirtimi, kurie yra perduodami šeimoje iš kartos į kartą. Reikia ne tik žinoti, kaip pakurti pirtį, bet ir kaip joje elgtis. Dūminėje pirtyje, kuri buvo tinkamai įšildyta, nėra anglies monoksido ar dūmų, oras yra lengvas ir garai nedegina. Apsilankymas pirtyje suteikia jėgų, bet tik tada, jei yra laikomasi pirties papročių ir skiriama pakankamai laiko ja pilnai pasimėgauti.

Pasikliaudamas savo patirtimi rąstinių namų statyboje, renovacijoje ir mokyme, Margus 2009 m. prisijungė prie Vanaajamaja kaip rąstinės statybos instruktorius ir senų medinių namų konsultantas. Vanaajamaja yra Estijos ne pelno siekianti organizacija, kuri yra skirta mokyti ir mokytis tradicinės statybos amato. Nuo 2009 m. Margus veda tradicinės rąstinės statybos kursus Vanaajamaja, o 2012 m. jis pradėjo vesti tarptautinius kursus apie estiškos dūminės pirties statybą. Nors tradicinės dūminės pirties papročiai yra plačiai žinomi, tačiau pirties statybos įgūdžiai, kurie būdavo tėvų perduodami sūnums, šiomis dienomis yra beveik išnykę. Margus ir visa Vanaajamaja komanda stengiasi žmones paskatinti saugoti, atkurti ir statyti rąstinius pastatus, įskaitant ir dūmines pirtis.

Vanaajamaja tarptautinės dirbtuvės angliškai kalbančiai auditorijai paprastai trunka šešias dienas. Dalyviai sužino, kaip senais laikais rąstiniai pastatai būdavo statomi naudojant tik paprastus įrankius, ir įgauna tradicinės statybos įgūdžių bandydami pastatyti tradicinę dūminę pirtį. Dirbtuvių dalyviai taip pat sužino apie rąstinių pastatų Estijoje raidą ir kultūrą, istorinius pastatus, restauravimo metodiką. Margus savo kursuose dažniausiai pamini ir dūminių pirčių bei Estijos pirčių kultūros svarbą.

APIE DŪMINES PIRTIS – specialus kursas apie Estijos tradicinius pastatus, vedamas Margus Palolill.

Estai mėgsta pabrėžti, kad jų protėviai dabartinėje teritorijoje gyveno jau tūkstančius metų. Architektūros istorija Estijoje prasideda nuo kūginių palapinių ir akmens kapų, tęsiasi su įtvirtintomis gyvenvietėmis ir unikaliais klėtiniais namais (angl. barn-dwelling), ir kažkur tarp jų atsiranda dūminė pirtis. Tai maža, iš rąstų pastatyta pirtis be kamino, kuri yra būdinga visiems baltams ir suomiams, įskaitant latvius, lietuvius, suomius, karelus ir estus. Nors socialinis Estijos kaimo statusas beveik nesikeitė iki XIX a., šio tipo pastatas ištvėrė šimtmečius. XX a. dūminės pirtys beveik visoje Estijoje po truputį buvo pakeistos suomiškomis pirtimis. Tačiau pietų estai dūminės pirties tradicijas išlaikė. Estijoje tradicinės konstrukcijos pirtys buvo labiau atsparios modernių laikų atneštiems pokyčiams nei kitose šalyse, ir senovinės dūminės pirtys yra gerai išlikusios ir populiarios, nepaisant jų ilgesnio įšilimo laiko ir didesnių malkų sąnaudų. Dūminės pirties tradicija yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis daugumoje pietų Estijos šeimų. Ją sudaro didelis pluoštas tradicijų, įskaitant maudymosi papročius, vantų rišimo įgūdžius, pirčių statybą ir remontą, ir netgi mėsos rūkymą pirtyje.

Dūminės pirties statybai dažniausiai naudojama pušis arba eglė, taip pat beveik visi tradiciniai sujungimai yra uždengiami.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *