MINDAUGAS RUTKAUSKAS – Puodžius

Mindaugas Rutkauskas jau daugiau nei dvidešimt metų užsiima koklininkystės ir puodininkystės amatu. Šis puikus meistras gimė 1956 m. sausio 1 d. Kaune. 1981 m. pabaigė Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą. Po studijų neradęs darbo pagal savo išsilavinimą dėl tuometinės valdžios suvaržymų (Lietuva tuo metu buvo Sovietų Sajungos dalis) susidomėjo keramika. Nepriklausomoje Lietuvoje 1991 m. tapo Tautodailininkų sąjungos nariu. Tai yra savarankiška, savanoriška, pelno nesiekianti kūrybinė asociacija, vienijanti geriausius Lietuvos tautodailininkus tapybos, skultūros, grafikos, kalvystės, keramikos, audimo, mezgimo, juvelyrikos, pynimo, paprotinės dailės srityse. Ši sąjunga vienija neprofesionalūs t.y. tuos, kurie nebaigė specializuotų dailės, meno ar amatų mokslų. Šiandien lietuvių tautodailė vertinama kaip reikšminga etninės kultūros dalis, atspindinti tradicijas, savitą pasaulio suvokimą. 2007 m. Mindaugui Rutkauskui buvo suteiktas Meno kūrėjo statusas. Šis statusas suteikiamas asmenims, kurių meno kūryba yra teigiamai įvertinta kaip profesionalusis menas ir vykdoma amatininkiška veikla pripažinta profesionalia meno kūryba. Galiausiai 2010 m. Mindaugos Rutkausko kokliai, ąsočiai, dubenys, lėkštės, puodai, puodynės ir švilpynės buvo sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai. Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.

Mindaugas Rutkauskas dirba su visais pagrindiniais keramikos gamybos procesais: pradedant tinkamo keramikai molio paieškomis, valymu, minkymu, žiedimu, o baigiant degimo krosnies statyba, glazūravimu ir išdegimu. Visa tai atliekama laikantis amato rekonstrukcijos principų, tai yra naudojant priemones, medžiagas ir gamybos būdus, kurie buvo naudoti rekonstruojamo laikmečio keramikos gamyboje. Naudojantis tradicinėmis priemonėmis vykdomas molio paruošimas, lipdymas, apžiedimas, žiedimas, dekoravimas, glazūravimas įvairių degimų srityse. Analizuojami cheminių tyrimų rezultatai, ruošiamos skirtingos molio masės, lipdomi ir išdegami pasirinktų archeologinių pavyzdžių analogai.

Mindaugas Rutkauskas daug dėmesio skiria muziejų fonduose saugomų eksponatų ir etnografinių užrašų studijoms. Išmano archeologinių kultūrų raidą, skirtingas šių kultūrų keramikos technologijas, analizuoja ikonografinę medžiagą ir technologijas, lipdo ir išdega pasirinktų archeologinių pavyzdžių rekonstrukcijas. Taip pat eksperimentiniu būdu rekonstruoja gotikinės ir renesanso keramikos senąsias technologijas, tyrinėja ir rekonstruoja senąsias krosnis: analizuoja krosnių ir koklių raidą, lipdo koklių modelius, lieja gipsines ir spaudžia molines matricas.

Mindaugas Rutkauskas šalia amatininkiškos veiklos taip pat vykdo ir kitas iniciatyvas, susijusias su amatais ir istorija. Jis yra vienas iš organizatorių ir dalyvių tarptautinės Baltramiejaus mugės, kuri vykstą kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje. Šioje mugėje pristatomi rekonstruoti vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatai, menai ir kelis šimtmečius Vilniuje veikusių amatininkų cechų tradicijos. Taip pat Mindaugas Rutkauskas yra vienas iš VšĮ „Amatų gildija“ steigėjų, kuri vykdo veiklą jau 13 metų. Tai atvira dirbtuvė – galerija, siekianti atgaivinti ir išsaugoti amatų tradicijas, dalyvaujanti parodinėje, švietėjiškoje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose bei projektuose. Mindaugas Rutkauskas taip pat vykdo edukacinę veiklą t.y. priima norinčius mokytis koklininkystės – puodininkystės, dažniausiai tai būna pavieniai suaugę asmenys bei vykdo neformalaus švietimo programas vaikams.

Bistrampolės dvaras ir koklinės krosnys

Ši dvarvietė egzistavo jau nuo XV amžiaus pabaigos. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė Bistramų giminei.

Vėliau dvaras buvo nacionalizuotas, dar vėliau apleistas ir ėmė nykti. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Rūmai yra klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, dviaukščiai. Pagrindinį fasadą puošia portikas su keturiomis kolonomis, užkeltas į antrąjį aukštą virš trijų arkų prieangio. Pirmajame rūmų aukšte buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Dvarininkai buvo sukaupę 2000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. 1997 m. dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Naujieji šeimininkai dvaro neprižiūrėjo, parkas ir dvaro statiniai nyko. Nuo 2003 m. dvarą globoja, prižiūri ir atkuria VšĮ „Jaunimo integracijos galimybių centras“.

Šiame dvare Mindaugas Rutkauskas pagamino dvi koklines krosnys vadovaujantis Lietuvos teritorijoje (istorinės ir dabartinės) egzistavusia koklių gamybos ir dekoro tradicija.

http://www.bistrampolis.lt/

Sėkmės istorija

Paklausus Mindaugo Rutkausko, ar galima jo veiklą pavadinti sėkmės istorija, buvo gautas atsakymas, kad jis yra laimingas dėl to, kad atrado savo vietą po saule ir užsiima mėgstama veikla, kuri didelių uždarbių neneša. Tačiau ir tikslo tokio nėra. Tikslas kitas, tai vadovaujantis tradicija ir istorija rekonstruoti koklinėse krosnyse prarastus elementus, o jei nėra ikonografinės medžiagos, jas atkurti, pasitelkiant savo nuojautą ir istorines bei architektūrines žinias, kurios gelbėja atkuriant istorinę tiesą.

Daugiau krosnių nuotraukų galite rasti čia:

http://www.amatugildija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=58&Itemid=63

2 thoughts on “MINDAUGAS RUTKAUSKAS – Puodžius”

  1. Estoy muy interesado en conseguir algún libro sobre las casitas de cerámica de Lituania. Había visto alguna en España y este verano he visitado Vilnius, Riga y Tallin y me quedé maravillado al visitar las tidendas de souvenirs con esa inmensa cantidad de modelos de casitas de cerámica artística que he tenido oportunidad de visitar. He comprado algunas y quisiera iniciar una colección tan numerosa como mis posibilidades me lo permitan y así continuar disfrutar de tan maravilloso y bonito arte de vuestras casitas de cerámica.
    Desearía saber si, además de las páginas que se pueden encontrar en Internet, sería posible, si los hay, conseguir libros-catálogo de cerámica artística para poder comprar.
    Agradezco su atención y desde ya su repuesta.
    Reciba un cordial saludo de:
    Dr. Miguel Angel Simón Ezeyza
    Calle Montemedio
    URBANIZACIÓN EL VIVERO No. 36
    MARBELLA – 29602 – (Málaga)
    ESPAÑA

  2. Dear Dr. Miguel Angel Simón Ezeyza,

    as we understood correctly, you would like to purchase a book about Lithuanian ceramic small houses made as souvenirs which you saw while visiting Lithuania, Vilnius during your trip to Baltic countries?
    At this moment we can sell you a book „Lithuanian Folk Pottery“ by Anthony Stellaccio published in 2011. The book provides an extensive review of traditional Lithuanian folk ceramics. The first part of the paper analyses and presents context of formation of specific traditional ceramics in Lithuania in the 19 to 20th century: it characterises evolution of ceramics in both prehistoric (starting with the Neolithic Era) and various historic times. It observes that the Lithuanian traditional ceramics was affected by various and different cultures, with corresponding equivalents to be found in traditional ceramics of neighbouring countries. The second part of a paper is dedicated to various traditional forms of Lithuanian folk ceramics and their regional varieties. It refers to application of ceramic items in daily household. It then concerns specific dishes for catering, keeping and serving, ceramic items found in interior (flower pots, vases, candlesticks and toys). The third part of a paper concerns the ornaments and symbols behind Lithuanian folk ceramics, as well as specific combinations of symbols. The paper specifically discusses most common symbols of earth, heaven, water, etc. found in ceramics; these are analysed in general cultural context. The paper notes symbols of flower motives, expression of the tree of the world, animals displayed, etc. in traditional ceramics. It concludes that traditional symbols in Lithuanian ceramics shall be interpreted as determined by specific cultural glossary, as well as being archetypically universal. The fourth part of a book focuses on production technology, production means, production process and the environment of traditional Lithuanian folk ceramics.

    You can visit these sites, some of them are only in Lithuanian:
    http://www.suvena.lt/
    http://www.ceramicshouses.eu/1_en.html
    https://www.citysouvenirs.lt/ranku-darbo-keramikos-suvenyrai/nameliai
    http://www.epigone.lt/?cat_id=143
    They produce and sell souvenirs. Maybe you will find necessary information.

    If we did not answer to you request as you hoped, please, specify it in English. We will try to help you as much as possible.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *