VARVARA VALCHANOVA – Statantis iš žemių

Varvara Valchanova užaugo Bulgarijoje ir Alžyre, o studijavo bei 2002 m. baigė architektūrą Grenoblyje (Prancūzijoje). Po to specializavosi ties statyba iš žemės Architektūros iš žemės tyrimų centre (CRATerre) Grenoblyje. Nuo 2005 metų, kaip persikėlė gyventi į Nyderlandus, Varvara dirbo nedidelėje architektūros įmonėje Hagoje, kuri užsiėmė ekologiška statyba. Dabar Varvara dirba pažangių lengvasvorių struktūrų statybos srityje, įmonėje „Buitink Technology“ Duivene.

Varvara gyvena Olandijoje ir turi tris vaikus, tačiau tai jos nestabdo kasmet grįžti į Bulgariją. Mažame kalnų kaimelyje ji atgaivina senąsias statybos iš žemės tradicijas. Laimei, šios tradicijos nėra visiškai užmirštos ir nusipelno naujo šanso būti naudojamos ateityje. Kartu su vyru ji nusipirko tris namus apleistame Rahovitzos kaime, kaimynystėje šalia Kosovo kaimo (Asenovgrado), Bulgarijos Rhodopės kalnuose. Kai Varvara su vyru nusipirko namus, jie buvo beveik sugriuvę, be to nebuvo išgrįsto jokio kelio, vedančio pastatų link. Tačiau Varvara, niekada nepailstanti ir pilna entuziazmo, atstatė šių pastatų žavesį. Kietas medžiaga ir akmenis ji gauna iš kalvų, o kietąją medieną – iš gretimos lentpjūvės.

Meistrė

Varvaros susižavėjimas statyba iš žemės prasidėjo dar architektūros studijų metais Grenoblio universitete. Tam, kad galėtų išgyventi ir mokytis, ji pradėjo dirbti statybininke-tinkuotoja su natūraliais žemės tinkais. Tuo laiku ji dar labiau įsigilino į  CRAterre veiklą, prisijungė prie tarptautinių ir europinių projektų centrinėje Azijoje, Afrikoje ir Europoje. Ji labai žavisi švelniomis natūralių medžiagų spalvomis bei gausybe jų atspalvių. Meistrė nevartoja bendrinių žodžių, tokių kaip „molis“ ar „gabalas“ todėl, kad jie pilnai neapima jos naudojamų skirtingų statybos technikų. Štai kodėl ji pasirinko vartoti terminą „statyba iš žemės“, kad patikslintų visas statybos technikas, į kurias įeina kietoji medžiaga, kaip pagrindinė statybinė medžiaga.  

Medžiaga, kurią ji naudoja statybai iš žemės, yra kietoji medžiaga, esanti po viršutiniu žemės sluoksniu – nederlinga žemė, sudaryta iš mažų akmenukų bei suskilusi įvairiais dydžiais dėl erozijos. Tinkama statyboms žemė turėtų būti be organinių medžiagų, kadangi jos ỹra ir turi puvėsių. Varvara visais aspektais yar atsidavusi statyboms iš žemės: ji planavo ir įgyvendino daugybės senų namų Rodopės kalnuose restauravimo darbus statybos iš žemių technikos pagrindu. Ji taip pat organizuoja tarptautinę architektūrinę stovyklą alternatyvių statybų technikų tema Rodopės kalnuose ir išleido knygą bulgarų kalba „Statyba iš žemės“.

Knyga yra visų Varvaros darbų rezultatas: įgyta patirtis, daugybė informacijos, kaip žemiškosios medžiagos yra išgaunamos, testuojamos, ruošiamos, kokios statybų iš žemės technikos yra naudojamos Bulgarijoje, taip pat keltas naudingų patarimų ir būdų, kaip išsaugoti senovinius pastatus.

Technologija

Vietinės medžiagos ir tradicinės technikos, praturtintos naujausiais moksliniais tyrimais ir pritaikytos sveikam ir gražiam gyvenamosios erdvės gryname ore dizainui  – tai ir yra tikroji „statymo natūraliai“ lėtoji technologija. Modernios medžiagos dažniausiai turi kenksmingų priemaišų, kurios net ir mažais kiekiais kenkia sveikatai. Statyba iš žemės yra visiškai ekologiška. Deja, šiandien labai retai surandamas asmuo, galintis pataisyti ir restauruoti senovinį namą, asmuo su atitinkamais įgūdžiais ir pagarba senųjų meistrų darbui. Tačiau tai, kad Varvara Valchanova yra viena iš jaunųjų architektų, kuriai pavyko renovuoti keletą senų namų autentišku būdu, išties suteikia vilčių.

Lėtųjų technologijų miestelis

Varvaros Valchanovos tikslas yra informuoti žmones apie statybą iš žemės ir išmokyti juos, kaip statyboms naudoti natūralias medžiagas. Nuo 2004 metų ji organizuoja vasaros architektūrines stovyklas Rahovitzoje, kuriose gali dalyvauti visi, ypač architektūros studentai iš viso pasaulio, ir išmokti statybos iš žemės. Šių seminarų metu jie išmoksta žemės, kaip statybinės medžiagos, savybes, atlieka lauko testus, kurie leidžia atpažinti statybai tinkamą žemę, ir susipažįsta su pagrindinėmis technikomis. Dalyviai praktiškai išbando nedegtų plytų gamybą, užmildymą šiaudų ir žemės mišiniu bei tinkavimą. Ekskursija po gretimus kaimus suteikia galimybes giliau tyrinėti tradicines statybos technikas ir jų pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams.

Knyga

Varvara Valchanova sudėjo visas savo žinias bei profesinę patirtį į statybų gidą, skirtą statybai iš žemių. Knyga „Statyba iš žemės“ yra parašyta bulgarų kalba ir oficialiai buvo pristatyta 2013 m. lapkričio 26 d. Plovdivo kultūros namuose, remiant festivaliui „Sofijos architektūros dienos“.

Knygoje atskleidžiamos statybinių medžiagų, naudotų Bulgarijoje tūkstantmečiais, savybės ir bruožai. Joje paaiškinamas ryšys tarp tam tikro žemės sluoksnio geologinių darinių, vietinės žemės savybių ir skirtingų statybos technikų. Knygoje pateikiama informacija, kaip išgauti, tikrinti ir paruošti medžiagas, kokios yra pagrindinės statybinės medžiagos Bulgarijoje, taip pat naudinga informacija apie senų pastatų konservavimą ir restauravimą. Pagrindinis knygos tikslas yra sudominti bulgarus galimybėmis, kurias gali suteikti žemė, kaip esamų pastatų restauravimo ir išlaikymo natūrali ir ekologinė statybinė medžiaga, taip pat kaip patikima medžiaga naujiems, ekologiškiems ir bioklimatiniams pastatams. 

Statybos

Po penkerių metų pastangų ir statybos darbų Kibela namas Rahovitza kaimelyje, Rhodopos regione yra baigtas. Varvara ir jos komanda daugiausiai naudojo vietines ir įperkamas medžiagas. Vidinis klimatas yra unikalus ir sąveikaujantis. Sienos yra iš medienos/juodosios pušies, pripildytos lengva žeme ir apšiltintos nendrėmis. Namo grinys ir lubos yra apšiltintos perlitu. Pirmojo aukšto grindys yra dengtos bulgarišku kalkakmeniu, o antrojo aukšto grindys yra pagamintos iš lino pagrindo produktu nulakuotos pušies. Virtuvei ji parinko bulgarišką viryklę „Prity“, o antram aukštui norvegišką „Nordpeis“ firmos krosnį „Smarty“. Ąžuolinius virtuvės baldus pagamino vietinis stalius, o ant lentų ji sudėjo kalkakmenį, kuris liko nepanaudotas grindims. 2015 m. pavasarį vyko šio namo atvirų durų renginys.

Įgyvendinti projektai:

– Kibela namas Rahovitza kaimelyje, Kosove, Rhodopės kalnuose
– Bendida namas Rahovitza kaimelyje, Kosove, Rhodopės kalnuose

Apdovanojimas

„Terra [In]cognita, earthen architectures in Europe“ yra eurponis projektas, finansuojamas pagal ES programą „Kultūra 2007-2013“ bei remiamas Prancūzijos regiono Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas (Provence-Alpes-Cote d’Azur). Vienas pagrindinių jo tikslų yra didinti visuomenės susidomėjimą statyba iš žemės, žemiškųjų medžiagų paveldu ir žemės, kaip statybinės medžiagos, pritaikymu šiuolaikinėms reikmėms. Konkurse „Outstanding earthen architecture in Europe” (Išsiskirianri žemės architektūra Europoje) dalyvavo 42 įgyvendinti statybos projektai iš 6 skirtingų šalių (Pranzūcijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir JAV), kuriuos atrinko 9 narių komisija. Pastatai buvo suskirstyti į 3 kategorijas:

– archeologiniai, istoriniai ar architektūriniai pastatai
– pastatai, pristatantys nuostabius ar būtinus restauravimo, atkūrimo ar išplėtimo darbus
– pastatai, astatyti po 1970 m.

Šiame kontekste, Bendida – Kosovo kaimas – Narečenski Bani namas laimėjo konkurse 2011 metais kategorijoje „Pastatai, pristatantys nuostabius ar būtinus restauravimo, atkūrimo ar išplėtimo darbus“.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *